Veido kalba: ar tu geras pats sau ?

 

Trumparegystė dažnai pasireiškia lytiškai subrendus organizmui, ir A.Lowen’o nuomone, tai galima susieti su nerimu dėl seksualumo. Brendimo metu kiekvienas paauglys jaučia daugybę naujų jausmų, pojučių- visa tai kuria hormonai. Pamažu paauglys išmoksta priimti naujus potyrius kūne, tam padeda švietimas, aiškinimas kokie procesai ir kodėl sukelia tuos pokyčius. Labai svarbu pabrėžti, jog visa tai yra normalu, taip ir turi būti. Tačiau ne visada fizinis brendimas yra priimamas psichologiškai. Tai gali įtakoti šeimos pozicija - seksualumas yra purvas, didelis religingumas, skaistybės perdėtas saugojimas ir pan.
Toks jaunuolis ar mergina jaučiasi “blogi”, “neteisingi”, ir dažnai yra susirūpinę dėl seksualumo.

Lowen’as analizuoja vienos trumparegės pacientės atvejį - moteris pasakojo, kad pasiekusi maksimalų seksualinį susijaudinimą, ji pradeda gerai matyti. Tai paaiškinama susijaudinimo banga, kuri kyla kūnu į viršų, taip pat ir į akis - pacientė akys tuo metu atsipalaiduoja ir atgyja.

Gerai žinomas ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, psichoterapeutas Lowen’as savo terapijoje siekia padėti žmonėms siekti kuo harmoningesnio santykio tarp sielos ir kūno. Taigi, grįžant prie anskčiau minėto atvejo, terapinis tikslas buvo sugrąžinti pacientės akims jautrumą. Tai reiškia, kad Lowenas turi pasiekti, jog trumparegis pacientas savo akyse pajustų baimę. O tas, kurio akys tuščios, išmoktų kontaktuoti akimis su kitu asmeniu, išmokti žiūrėti kitam į akis ir nebijoti to.

Todėl psichoterapeutas savo praktikoje pacientams rekomenduoja žiūrėti jam į akis. Mokslininkas sako: ”Dauguma žmonių man sakė, kad mano akys aiškios, tačiau daugelis matė jose liūdesį, apie kurį aš pats nežinojau .Dirbdamas su trumparegiais, nutaisau piktą žvilgsnį, kad sukelčiau jų akyse baimę.”
Kuomet jausmai išreiškiami akimis, visada pagerėja rega, teigia specialistas. Žinoma, toks regos pagerėjimas yra tik trumpalaikis, o kai psichoterapijoje žmogui padedama giliai suvokti ir priimti save, savo gyvenimą, tuomet įvyksta reikšmingi pasikeitimai.

Kalbame apie veidą, akis. O kaip gi akiniai???

Akių kontaktas yra neįmanomas, jeigu žmogus užsidejęs akinius - Lowen’as kategoriškas. Todėl jis visuomet prašo paciento nusiimti akinius, kad jis galėtų žiūrėti tiesiai į akis. Dauguma tai daro be didelio entuziazmo, nes nemato jo veido išraiškos. Tačiau vėliau pacientai supranta - sutelkę dėmesį į psichoterapeuto veidą, jie pradeda matyti geriau. Lowen’as arčiau prisitraukia savo krėslą, kad sumažintų šios užduoties sudėtingumą.

Palaikyti akių kontaktą pro akinius yra neįmanoma, be to, akiniai blokuoja šviesos patekimą į akį. Beitso metodikoje trumparegystės gydymas remiasi platesniu atsimerkimu, kad į akį patektų daugiau šviesos. Su akimis energetine linija jungiasi žandikaulis. Jeigu žandikauliai įtempti, regos galimybės blogėja (įtempti žandikaulia i- tarkim, stipriai sukąsti dantys - irgi yra emocija, jausmas).
Žandikaulius mes stipriai sukandam, kai esam nusiteikę ryžtingai, kai reikia mobilizuotis ir įveikti kažką sunkaus. Paprastai žandikaulių įtempimas sumažėja, kai praeina poreikis valingai mobilizuotis. Chroniška žandikaulių įtampa būdinga žmonėms,kurie ilgai gyveną parengties būsenoje. Analizuojant giliau, ši parengties būsena aiškiai siejasi su baime. “Aš pasiruošęs nebijoti”. Žandikauliai turi būti suspausti, kad žmogus nejaustų baimės. Toks įsitempimas neleidžia pratrūkti ašaromis, kol žandikaulis įtemptas, jis negalės drebėti, kaip kad būna raudant. Daugumos tėvų nesugebėjimas priimti savo vaiko verksmo tūkstančiams vaikų sukelia chroniškos parengties būseną. Iš pradžių tokie tėvai stengiasi nuraminti verkiantį vaiką, tačiau šiam netilstant supyskta tiek smarkiai, kad pradeda vaiką gąsdinti arba net suduoda. Vaikas daro išvadą, kad verksmą reikia sulaikyti bet kokia kaina, ir išmoksta užgniaužti savo raudą. Užaugęs jis gal ir galės nuvarvinti kelias ašaras, bet gilus išsiverkimas jam bus kažkas neįmanomo. Deja, užgniauždamas raudą, žmogus užgniaužia savo sugebėjimą mylėti. Įtemptas smakras blokuoja energijos antplūdį į lūpas, ir bučiniai tampa beveik neįmanomi.

Beje, smakras gali būti šiek tiek atkištas į priekį, arba atitrauktas atgal. Atkištas smakras išreiškia agresyvią poziciją, išreiškia pasirengimą kovai. Šiuo atveju ir kumščiai dažnai bus sugniaužti, ir žvilgnis kupinas įsiūčio. Jeigu smakras užblokuotas ir nejudrus, užgniaužtas agresyvumas nebus suvokiamas, žmogus jo nejaus. Įtrauktas smakras rodo, kad agresijos impulsai yra stabdomi. Žmonės su tokia apatinio žandikaulio struktūra vadiname silpno charakterio, baukščiais. Žmogus nesuvokia ir nejaučia, kad sulaiko agresyvius impulsus savyje, neleisdamas jiems išeiti į aplinką.

Verksmas - tarsi lietus, kartais tik lynoja, o kartais pratrūksta netikėta liūtis. Lowen’as sako, jog šis lietus, koks bebūtų, visada yra reikalingas žemės gyvavimui. Kaip kad žemė be lietaus išdžiūsta ir sutrūkinėja, taip ir gyvenimas be ašarų tampa dykuma. Jeigu mes negalime verkti, atsitveriame nuo kitų žmonių. Bijome, kad pravirke parodysime silpnumą. Moterys sako,kad po išsiverkimo jos atrodo baisiai. Tiesa, kad veidas atrodo nesusikaupęs, bet akys blizga naujai, skaidrios, lyg išsivaliusios nuo to, kas trukdė.

Bet kokie blokuoti jausmai, laikui bėgant, sukelia chronišką įvairių raumenų grupių įtampą. Tai trukdo pratekėti jausmams, sukelia konfliktus. Toks žmogus virsta būtybe, kuriai labai trūksta vidinės ramybės. Tokia būsena, trunkanti chroniškai, labai nuvargina, nualina, prasideda kūno ligos, padidėja dirglumas ir tt. Kartais save atpalaiduoti, išmokti būti viduje ramiam, galima išmokti labai greitai, kartais tam reikia kelerių metų, o gal ir daugiau. Tačiau kaip puiku išgirsti tokius pacientės žodžius:” Aš šokau parašiutu.- Ar jums nebuvo baisu? - Buvo, bet aš gi pati nusprendžiau, kad noriu išbandyti laisvą krytį, ir išbandžiau. Dabar aš gerai su savim sutariu!”.

Veido kalba - aš matau tave.